Įdomusis eksponatas

by lsim

Šį kartą norime pristatyti Lietuvoje tarpukariu veikusią visuomeninę organizaciją – Vilniui vaduoti sąjunga (VVS), veikusią 1925–1938 metais. Sąjungos steigimo iniciatoriai buvo tautiškai angažuotas politinis ir kultūrinis elitas. Šios organizacijos iškeltas tikslas, pasitelkiant tik kultūrines priemones, buvo suvienyti visuomenę ties pagrindine lietuvių tautos idėja – išvaduoti savo sostinę Vilnių ir Vilniaus kraštą. Sąjungos sukurti šūkiai: „O, Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“ ir „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ tapo tautos patriotizmo išraiška. Spalio 9 d. Vilniui vaduoti sąjungos iniciatyva visoje Lietuvoje buvo minima Vilniaus gedulo diena – pirmą kartą suorganizuota 1925 m. Ji tapo pirmoji vieša Vilniaus vadavimo sąjungos akcija ir pirmuoju pačios VVS pasirodymu viešumoje. XX a. 4-ojo deš. pabaigoje veikė 612 organizacijos skyrių, kuriuose buvo per 25 tūkst. narių ir 600 tūkstančių rėmėjų. Narystė VVS laikyta politinio lojalumo ir ištikimybės tautiškumo idealams, kurio reikalavo politinis režimas, įrodymu. Politinis režimas į VVS žvelgė kaip į politinį instrumentą, kurio pagalba buvo vykdoma propagandinės Vilniaus vadavimo kampanijos. Tuo pačiu VVS veikla skatino visuomenę susitelkti, tikslingai įtakojo visuomenę palaikyti lojalumą politiniam režimui.

Nuo 1928 iki 1938 m. sąjunga leido žurnalą „Mūsų Vilnius“, kuris buvo pagrindinis propagandinis Vilniaus vadavimo kampanijos leidinys. Jis tapo vienu pagrindinių instrumentų, kuriuo kurtas ir diegtas daugiasluoksnis lietuviško Vilniaus vaizdinys. Šio daugiasluoksnio vaizdinio pamatu tapo istorinio lietuviško Vilniaus ar Vilniaus, kaip seno lietuviško miesto, vaizdinys, kuriame lietuviškumo įrodymu pasitelkta šio miesto istorija bei materialus ir dvasinis kultūros paveldas. Diegta mintis, kad Vilnius nuo pat jo įkūrimo buvo švietimo, pramonės, prekybos ir kultūros centras, Vilnius buvo visa tai, kas yra brangu kiekvienam lietuviui. Vilnius – istoriškai susiklostęs Lietuvos politinis, religinis ir kultūrinis centras.

4-ajame dešimtmetyje ypač išpopuliarėjo Vilniaus pasų platinimas. 1932 m. rudenį išspausdinta pirmoji pasų partija, kurią sudarė 500 tūkstančių egzempliorių. Simbolinių Vilniaus pasų platinimas tarp Lietuvos gyventojų tapo puikiu būdu rinkti aukas VVS veiklai (pinigai buvo renkami iš žmonių, turėjusių Vilniaus pasus ir kasmet į jį klijuodavusius tam tikros vertės ženklelius). Tuo pačiu tai virto ir propagandine akcija, skirta Lietuvos piliečių įpilietinimui Vilniuje. Tokiu būdu VVS skatino didinti bent jau simbolinių Vilniaus piliečių skaičių.

1. Mūsų Vilnius, Nr. 8 (118), VVS žurnalas eina kas 10 dienų, 1933 m. kovo 20 d. Eksponatas iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių.

2. Vilniaus pasas, išduotas Pranui Juozapavičiui, 1934 m.

Informaciją parengė Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Eglė Pupalaigienė.