by LSIMKalba, religija, poezija, muzika, matematika, tikėjimas – žodžiai, tiksliausiai apibūdinantys gausiais talentais apdovanotąjį – Antaną Baranauską (1835–1902).
Apie kelmuotus kalnus ir pakalnes nuplikusias Anykščiuose teko girdėti visiems, nors kiek lietuvių literatūrą pažinusiems. Bet, apie Antano Baranausko matematinių formulių raizgynes, mėginimus chaotišką pirminių skaičių kaitą suvaldyt, apie skurdaus lietuviško geometrijos žodyno papildymą terminais – trikampis, daugiakampis, smailus ir stačias kampas, erdvės sąvoka – ne kiekvienas tūlas lietuvis težino. Minėdami 190-ąsias A. Baranausko gimimo metines, pristatome unikalų kunigo Adomo Jakšto (Aleksandro Dambrausko) veikalą: „Antanas Baranauskas kaipo matematikas“ (Saliamono Banaičio spaustuvė, Kaunas, 1907 m.), parengtą susirašinėjimų su A. Baranausku pagrindu. Čia, tarsi, ir gauname atsakymą, ko išties garbus kunigas Antanas Baranauskas ieškojo matematikos begalybėje: „Matematika jam niekados nebuvo tikslu, bet vien tik įrankiu. Su jos pagalba norėjo jis savo protą išlavint, o drauge, lyg kokiomis kopėčiomis prilipt prie dar aukštesnių doros tiesų ir net pačių tikėjimo paslapčių“ (A. Dambrauskas, p. 11).
Aleksandras Dambrauskas. „Antanas Baranauskas kaipo matematikas“. Saliamono Banaičio spaustuvė, Kaunas, 1907 m.
Vyskupo A. Baranausko atvaizdas Juozo Tumo-Vaižganto veikale „Lietuvių literatūros paskaitos. Draudžiamasis laikas. Antanas Baranauskas 1835–1902“. „Vaivos“ bendrovės Kaune leidinys. Guido Hakebeilio akcinės bendrovės spauda, Berlynas, 1924 m.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus rinkinio kuratorė Gabija Mackevičiūtė