Archyvinė pažyma dėl Antano Jočio pašalinimo iš mokyklos už antitarybinį išpuolį

1944 m. prasidėjusi antroji sovietinė Lietuvos okupacija pasižymėjo didelio masto represijomis. Viena iš pagrindinių tautos naikinimo priemonių buvo gyventojų trėmimai. Iš Lietuvos prievarta buvo ištremta daugiau nei 150 tūkst. žmonių, kas lėmė, jog reta šeima liko nepaliesta tragiškų įvykių. Ne išimtis buvo Laičių kaime (dab. Molėtų r.) gyvenusi Jočių šeima, kurią 1948 m. buvo paskirta ištremti į Krasnojarsko kraštą. Elena Jočienė buvo ištremta kartu su 4 vaikais, kurių vyriausiai Danutei buvo viso labo 10 metų, o jauniausiam Algirdui – vos 2 mėnesiai. Pasislėpti pavyko tėvui Jonui ir vyriausiam sūnui Antanui, kuriam tuo metu buvo 15 metų. Pastarasis išvyko vienas gyventi į Ukmergę, kur mokėsi vietos I-oje vidurinėje mokykloje bei ketino pabaigti mokslus. Deja, bet to padaryti jam nepavyko. 1952 m. saugumiečiai susekė, kad A. Jočys turėjo būti ištremtas prieš porą metų. Bandydamas užbėgti įvykiams už akių, moksleivis pabandė pats savo iniciatyva išeiti iš mokyklos, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Galiausiai, 1952 m. kovo 12 d. įvyko mokyklos pedagogų tarybos posėdis, kuriame vienbalsiai buvo nuspręsta A. Jočį pašalinti iš mokyklos už antitarybinį elgesį. Verta paminėti, kad anot paties A. Jočio, kartu su juo buvo pašalinti dar keturi vienuoliktokai „liaudies priešai“. Tremtinys (1275), p. 5.

Negalėdamas toliau tęsti mokslų, A. Jočys nusprendė pats išvykti į Sibirą, kur susitiko su savo šeima. Vis dėlto, 1956 m. grįžęs į Lietuvą, A. Jočys pašventė savo gyvenimą lietuvių rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimui – nuo pat Atgimimo pradžios buvo aktyvus Sąjūdžio veikėjas, 1988 m. rugpjūčio 26 d. dalyvavo steigiamajame „Tremtinio“ klubo suvažiavime, na, o tų pačių metų spalio 29 d. jis išrinktas į jo tarybą. A. Jočys ėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilainių skyriaus pirmininko pareigas, 2007–2009 m. vadovavo visam Kauno filialui. Iki pat savo mirties 2020 m. aktyviai dalyvavo sąjungos veikloje.

Nuotraukose matote LTSR Centrinio valstybinio archyvo Ukmergės filialo pažymos kopiją, kurioje nurodoma, jog A. Jočys pašalinamas iš Ukmergės I-os vidurinės mokyklos už antitarybinį elgesį. Pažymoje nuodugniai aprašoma mokinio charakteristika, jo šeimos statusas. Tvirtinama, neva mokinys turi neigiamos įtakos komjaunimo augimui, ir jei jo nebūtų mokinių tarpe, komjaunimas galėtų toliau augti. A. Jočio pašalinimas iš mokyklos argumentuojamas tuo, kad būdamas labiau išsilavinęs jis turėtų galimybę dar labiau kenkti mokyklai. Kitoje nuotraukoje pateiktas A. Jočio elgesio ir mokslo pažangumo pažymėjimas. Jo apatiniame dešiniajame kampe nurodoma, jog pedagogų tarybos nutarimu jis yra šalinamas iš mokyklos už antitarybinį išsišokimą su elgesio pažymiu – 2.

Nuotraukose eksponatai iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių