Vinco Ruzgo memorialinis kabinetas
2005 m. muziejuje įkurtas Vinco Ruzgo (1890–1972) memorialinis kabinetas. Jame eksponuojami muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus, V. Kudirkos bibliotekos-skaityklos direktoriaus, mokytojo ir vadovėlių autoriaus V. Ruzgo asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, laiškai, apdovanojimai, vadovėliai ir kiti eksponatai. 2015 m. memorialinis kabinetas atnaujintas ir papildytas naujai įgytais eksponatais ir eksponatais iš muziejaus rinkinių.
IŠ AMŽIŲ GLŪDUMOS Į MUS
Ekspozicija supažindina lankytojus su švietimo raida Lietuvoje nuo XIV a. pabaigos iki 1990 m. Tai pagrindinė istorinė nuolatinė muziejaus ekspozicija. Dvejose ekspozicijos salėse greta pedagogikos istorijos, atskleidžiama ir istorinė muziejinių vertybių eksponavimo metodų kaita. Čia galima aptikti ir tradicinių vitrinų, ir mokyklų iliustracijų-maketų, sukurta atskirų epochų dvasią spinduliuojanti atmosfera.
SENASIS LAIKOTARPIS
Ekspozicijoje atkuriamas krikščioniškos Europos švietimo patirties paplitimo Lietuvoje kelias, taip pat pabrėžiama Jėzuitų ordino, reformacijos sąjūdžio, Vilniaus universiteto įtaka Lietuvos švietimo sistemos formavimuisi. Rodoma, kaip XIX a. carinė Rusija siekė paversti mokyklą lietuvių rusifikacijos įrankiu. Pristatoma pirmųjų lietuvių nacionalinės mokyklos puoselėtojų S. Daukanto, M. Valančiaus veikla. Ypatingas dėmesys skiriamas slaptajai (daraktorinei) mokyklai kaip tautinio atgimimo apraškai. Čia eksponuojama XVIII–XIX a. lituanistinė literatūra, vadovėliai, mokinių sąsiuviniai, mokyklinis varpelis, rašalinės ir kiti mokykliniai daiktai, demonstruojamas slaptosios mokyklos maketas.
„1904-1940 m.“
Eksponuojami XX a. pr. nacionalinės mokyklos kūrimosi laikotarpį iliustruojantys dokumentai, nuotraukos, pirmųjų švietimo draugijų veiklos nuostatai ir reti vadovėliai. 1918–1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje buvo sukurta ir veikė demokratija grįsta švietimo sistema. Lankytojus sudomins turtinga ir gausi to meto mokymo priemonių kolekcija. Įdomus ekspozicijos akcentas – pradinės mokyklos klasės iliustracija – maketas.
„Švietimas Lietuvoje ir išeivijoje 1940–1990 m.”
2024 m. atnaujintoje ekspozicijoje pristatoma sovietmečio ir nacistinės okupacijos laikotarpių švietimo sistema bei jos poveikis visuomenės raidai. Ekspozicija atskleidžia, kaip totalitariniai režimai naudojo švietimą ideologiniam formavimui, siekdami kontroliuoti mąstymą ir ugdyti lojalumą sistemai. Taip pat skiriamas dėmesys išeivijos švietimo tinklui – jo vaidmeniui išsaugant nacionalinį identitetą, priešintis okupacijoms ir prisidėti prie Lietuvos atkūrimo. Modernios ekspozicijos priemonės leidžia lankytojams interaktyviai susipažinti su istoriniu kontekstu bei asmeninėmis patirtimis, atskleidžiančiomis švietimo įtaką skirtingomis epochomis.
SENOSIOS GAMTOS MOKSLŲ VAIZDINĖS MOKYMO PRIEMONĖS
Ekspozicija supažindina su Lietuvos švietimo muziejaus fonduose saugomomis XX a. pradžioje Lietuvos mokyklose naudotomis vaizdinėmis mokymo priemonėmis: plakatais, muliažais, maketais, herbariumais, mineralų kolekcija. Didžioji ekspozicijos dalis skirta biologijai. Išskiriamos biologijos mokslo šakos: botanika (augalų ir jų sandaros plakatai, muliažai), zoologija (vabzdžių, paukščių, žuvų ir kitų gyvūnų plakatai), žmogaus anatomija (pirmosios pagalbos plakatai, kraujotakos, raumenų ir vidaus organų maketai, muliažai). Kaip žmogus priklauso nuo gamtos, vaizdžiai iliustruoja unikali J. Budrio iš Brazilijos parvežta indėnų medžioklės reikmenų kolekcija. Dalis ekspozicijos skirta geologijai ir paleontologijai, pristatoma išskirtinės muziejinės vertės E. Golyškino mineralų, fosilijų ir riedulių kolekcija (ji žymi muziejininkystės Kaune pradžią). Pagilinti turimas žinias ir įgyti naujų apie paukščius, geologines iškasenas, patirti teigiamų atradimo bei pažinimo emocijų padeda į ekspoziciją integruoti interaktyvūs kompiuteriniai žaidimai.
PASAKYTA – PARAŠYTA
Tai veiksmo, pramoginė-patirtinė ekspozicija pritaikyta gyvai edukacinei veiklai. Joje galima pažinti senuosius žmonių bendravimo būdus ir priemones, tebevartojamas komunikacijas, sužinoti kaip mūsų pasaulį pakeitė piktograma, fonetinis raštas, kompiuterizacija.Viena jų – kūrybinė „pasaulio pažinimo dirbtuvė“ – šiuolaikiškai atnaujinta ir įrengta edukacinių pratybų zona, skirta muziejaus edukaciniams užsiėmimams. Švietėjiškąją ekspozicijos dalį sudaro aštuonios individualių užsiėmimų kryptys: „Vakarų rašto tradicija“ – erdvė, kurioje reprezentuojama klasikinė europinė rašto kelio evoliucija; „Senoji mokykla“ – pasakoja kaip mokėsi mūsų proseneliai. Vaško ir grifelinės lentelės, stiliai ir rašalinės, žąsies ir metalo plunksnos – šios zonos atributai.„Sekretorės era“ – XX a. 5-7 dešimtmečių sekretorės-mašininkės darbo kabinetas. Spausdinimo mašinėlės, paruošti spausdinti tekstai, smėlio laikrodis skirti lankytojo spausdinimo gebėjimams įvertinti. „SOS” signalas, išgelbėjęs ne vieną laivą, grimzta praeitin, todėl žaidimų zona „Morzės kodo paslaptys“ moko Morzės abėcėlės. Ritmiškai „beldžiant” raides telegrafo raktu lankytojai perduoda žinutę vienas kitam. „Paliesk raidę“, „Gestų kalba“ – erdvės, kur lankytojai supažindinami su kurčiųjų kalba – jų vartojamais gestais, judesiais, mimika, aklųjų raštu, Luiso Brailio istorija. Kodavimo paslaptis atskleidžia paslaptingiausia veiksmo zona „Kodai“. Egiptietiškų piktogramų, hieroglifų, demotinio šumerų rašto, runų – senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai švieslentėje „Ženklai, simboliai, piktogramos“ žadina lankytojo smalsumą atspėti jų reikšmes. Ekspozicija suintriguoja lankytoją dar labiau pasidomėti pasaulio civilizacijų, rašto istorija, taip pat leidžia kokybiškai ir interaktyviai leisti laisvalaikį tiek vaikams, tiek suaugusiems.
