Įdomusis eksponatas

Mokyklinio teatro ištakos siekia dar XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė jėzuitų diegtas mokyklinis teatras, kuris atsirado kaip vienas kovos su reformacija būdų. Anuomet mokyklinis teatras buvo privaloma mokomojo proceso dalis – ugdė pamaldumą, ištikimybę Katalikų bažnyčiai, pilietines dorybes, taip pat padėjo mokytis lotynų kalbos ir gražios laikysenos. 1570 m. spalio 18 d. Vilniuje buvo parodytas pirmasis mokyklinis spektaklis – italo S. Tucci komedija „Heraklis“. Buvo statyti ir užsienio, ir vietinių autorių kūriniai – lietuvių raštijos darbuotojo Gabrieliaus Šimkevičiaus, taip pat pedagogo, literato Danieliaus Butvilo ir daugelio kitų. Jėzuitų mokykliniame teatre vyravo baroko estetika, renesanso ir rokoko motyvai, teatras atliko švietėjišką funkciją. Po to, kai popiežius 1773 m. uždraudė Jėzuitų ordiną, mokyklinis teatras nustojo gyvuoti.

Nuo XX a. pradžios, kiek pakeitęs savo pobūdį, mokyklinis teatras vėl tapo pedagoginio proceso dalimi, padėdamas ugdyti komunikacijos, komandinio darbo, retorikos gebėjimus, plėtoti estetinį suvokimą. Pasitaikė atvejų, kai jėzuitų teatro tradicijos buvo išlaikytos ir XX a. mokykliniame teatre.

Kauno meno mokyklos auklėtinis, pedagogas Juozas Vainauskas (1903–1989) tarpukariu mokytojavo Jurbarko, Pagėgių, Marijampolės ir Alytaus mokyklose. Menininkas dėstė piešimą, rengė aukšto lygio choreografijos spektaklius „Faraonas“, „Faraono laidotuvės“, „Eglė žalčių karalienė“, „Jūros pasaka“ ir kitus, taip pat literatūrines improvizacijas, kurias originaliai apipavidalindavo gamtinėmis medžiagomis. Panašiai, kaip ir jėzuitų teatre, J. Vainausko kurta scenografija pasižymėjo sudėtinga scenos technika, choreografija, plastine kūryba, puošnumu, darė įspūdį savo dekoratyvumu.

Fotografijoje užfiksuoti Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, vaidinantys J. Vainausko statytame 2 veiksmų pantomimos spektaklyje „Faraono laidotuvės“. J. Vainauskas, būdamas aktyviu visuomeninio gyvenimo nariu, skautu, 1938 m. pavasarį Šiaulių skautams ir visuomenei pristatė savo statytą spektaklį „Faraono laidotuvės“. Kaip rašoma „Skautų aide“, tąkart Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinių vaidinimas paliko didelį įspūdį šiauliečiams: „Pask. D. Venslauskaitės pastangomis, š. m. kovo mėn. 6-7 dienomis į Šiaulius skautų tunto vardu buvo pakviesti Pagėgių gimnazijos skautai suvaidinti sktn. Vainausko pastatytą vaidinimą „Faraono laidotuvės“. Vaidinimas paliko didingą įspūdį, kaip skautams, taip ir veikalą mačiusiai visuomenei. Gaila tik, kad daugelis kviestųjų flegmatiškai atsisakė atsilankyti į šį vaidinimą, nors paskiau gailėjosi, nes vaidinimas buvo tikrai vertas pažiūrėti.“ Pagėgiškiai Šiauliuose laidojo faraoną (1938, kovo 25). Skautų aidas (5-6), p. 117.

Fotografijoje Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijos 2 veiksmų pantomimos vaidinimas „Faraono laidotuvės“. Nežinomas fotografas, XX a. 3-4 deš.