Įdomusis eksponatas

Lietuvos šaulių sąjunga, veikusi kaip sukarinta visuomeninė organizacija, jungė tūkstančius ryžtingų ir atkaklių asmenybių, vedinų šauliškaisiais principais ir idėjomis. Visų ju tarpe ne retai išsiskirdavo pavieniai šauliai, atsidėję vien sąjungos ir tėvynės darbui. Siekiant atsidėkoti už kilnius ir garbingus poelgius, Lietuvos šaulių sąjungos centrinė valdyba iškėlė poreikį sukurti specialų apdovanojimą. Vieni pirmųjų ketinimų pasirodė dar 1927 m., kai šaulių sąjungos leistame žurnale „Trimitas“ išspausdinama antraštė: „Ruošiamas šaulių ordinas“. Tiesa, užgimusi šaulių apdovanojimo idėja reikalavo nemenko susitelkimo: reikėjo apspręsti apdovanojimo išvaizdą, kam patikėti apdovanojimo modelio sukūrimą, numatyti kam ir už kokius nuopelnus jį skirti ir kita. Šaulių žvaigždės projekto versija oficialiai pasirodė 1930-aisiais „Vyriausybės žinių“ leidinyje. Čia išspausdintame Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme išskirtas ir Šaulių žvaigždės statutas. Jame numatyta, kad šaulių žvaigždę sudaro trys trikampiai, sujungti Vyčiu, apsuptu spinduliais su šaulių emblema. Kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas. Antroje žvaigždės pusėje įrašas – „Už nuopelnus“, šaulių sąjungos inicialai ir šaulių sąjungos bei žvaigždės steigimo metai – „1919-1930“. Žvaigždė gaminama iš balto metalo. Statutas numatė, kad šaulių žvaigžde apdovanoti galima šaulius ėjusius atsakingas pareigas ir pasižymėjusius organizaciniais darbais arba šaulius, pasižymėjusius sąžiningu, uoliu ir ištvermingu darbu.

Artėjant Lietuvos šaulių sąjungos veikimo dvidešimtmečiui, reikėjo sukurti proginius metus žymintį, atnaujinto modelio apdovanojimą. Taip gimė šaulių žvaigždės medalio idėja. Medalio modelį sukurti patikėta skulptoriui Petrui Rimšai. Nuspręsta, kad balto metalo šaulių žvaigždę pakeis bronzinis medalis, o priekinėje jo dalyje bus vaizduojamas skydas su vyčio kryžiumi, po skydu pelėda su knyga bei sukryžiuoti šautuvai. Kitoje šaulių žvaigždės medalio pusėje – lauro lapų vainikas ir tekstas: „1919 – 1939 / Dirbk ir budėk Lietuvos garbei“. Juosta – žalio muaro, 32 mm pločio, su dviem 4 mm baltomis juostelėmis kraštuose. Naujai sukurtas apdovanojimas buvo reglamentuotas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimu. Čia aprašyta ne tik medalio išvaizda, bet ir numatyti specialūs reikalavimai. Šaulių žvaigždės medaliu, kaip ir šaulių žvaigžde gali būti apdovanoti tik šaulių sąjungos pareigūnai ir kiti šauliai, savo pareigose pasižymintys sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu. 1939 m. „Trimito“ numeriuose gana aktyviai fiksuoti šaulių žvaigždės medaliu

apdovanoti asmenys. Jų tarpe šauliai sportininkai, šaulių sąjungos garbės nariai, buvę pirmininkai, tarybos nariai, moterų šaulių vadė Sofija Putvinskaitė-Marcinkevičienė ir taryba, buvę „Trimito“ redaktoriai, taip pat ir mažesnių būrių šauliai.