„...Kaip svarbu ir reikšminga, kad žmogus gyvenime yra savo tikroje vietoje, žino savo tikslą ir pareigas ir vykdo jas nenukrypstamai, atiduodamas visas savo dvasios jėgas“. Taip prieš daugelį metų rašė Jonas Murka – pedagogas iš pašaukimo, vadovėlių ir metodinės pedagoginės literatūros autorius, visuomenininkas, visą savo gyvenimą paskyręs švietėjiškam darbui.
J. Murka skelbė novatoriškas idėjas, siekė, kad į mokymo procesą būtų žiūrima individualiai ir kūrybiškai. Jo vadovėliai buvo grindžiami lavinamuoju principu, skatinančiu ugdyti asmenybę visapusiškai.
Nuo vaikystės gabus ir darbštus J. Murka, savarankiškai pasiruošęs, įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją. Ją baigęs, pradėjo mokytojauti Auksučių pradžios mokykloje. 1914 m. prasidėjus karui, J. Murka pasitraukė į Rusiją, kur toliau tęsė pedagoginį darbą – dėstė lietuvių kalbą Sankt Peterburge, vėliau Voronežo lietuvių gimnazijoje, kur tuo metu dirbo būrys įžymių lietuvių inteligentų: J. Jablonskis, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti.
1918 m. grįžęs į nepriklausomą Lietuvą, J. Murka pasižymėjo kaip suaugusiųjų švietimo pradininkas – rengė parengiamuosius kursus suaugusiesiems. Jo iniciatyva buvo įkurta suaugusiųjų gimnazija. 1919 m. jis išleido pirmąjį lietuvišką metodinį leidinį, skirtą pedagogams ir tėvams – „Metodikos etiudai“. Pagal vieną sistemą jis parašė vadovėlius, reikalingus visiems šešiems pradžios mokyklos skyriams. Už nuopelnus J. Murka 1928 m. buvo apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.
Net ir sunkiai sirgdamas, J. Murka mokėsi užsienio kalbų, siekdamas studijuoti naujausią vakarų pedagoginę literatūrą ir semtis iš jos idėjų. Vienas didžiausių jo darbų – tai 8 tomų Lietuvos pedagogikos chrestomatijos „Didieji mūsų švietimo ir auklėjimo periodai (1385–1919)“ rankraštis, saugomas Lietuvos Mokslų Akademijoje.
Savo gyvenimą paaukojęs švietimo reikalams, intelektualas pedagogas Jonas Murka nugyveno trumpą, bet prasmingą ir produktyvų gyvenimą.
by LSIM
