LAIKO ŽENKLAI FOTOGRAFIJOJE. VINJETĖS XIX a. pr. – XX a. pab.
Jūratė Jagminienė
Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Fotografija – tai dokumentinio paveldo dalis. Ji liudija svarbiausius įvykius, fiksuoja su jais susijusius asmenis ar asmenų grupes. Dažnai tik iš fotografijų galime atkurti mūsų valstybės įsimintinus įvykius, konkrečių asmenų vaidmenį įvykių kontekste.
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fonduose saugoma gausi fotografijos – vinječių kolekcija. Vinjetės – unikali fotografijos meno rūšis: jose užfiksuoti ne tik garsių asmenų portretai, bet ir gausi vartojamų ikonografinių ženklų simbolika: įspaudai, spaudai, fotoateljė, fotografų pavardės, įvairūs įrašai, piešiniai, mokslo priemonės (gaubliai, knygos, rašalinės, rašikliai, liniuotės, skriestuvai ir kt.), pastatų, kuriuose buvo įsikūrusios mokslo įstaigos, nuotraukos, meninė ornamentika, tautinė simbolika ir kt. Grupinės vinjetės yra iškalbingiausia ir teisingiausia istorinių įvykių ir juose dalyvavusių asmenų atminimo fiksuotoja ir metraštininkė.
Pirmuoju Lietuvos fotografijos istorijos laikotarpiu laikytini 1854–1864 m. Tuomet fotografija buvo amatas ir į meną nepretendavo. Vyravo portretinė fotografija. 1864–1905 m. fotografija imta naudoti mokslo reikalams. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje populiarėjant fotografijai, atsirado daugiau fotoaparatų ir fotografijos reikmenų parduotuvių. 1904–1918 m. žengti pirmieji fotožurnalistikos žingsniai Lietuvoje. Išaugo iliustracijų ir fotografijų poreikis periodiniuose leidiniuose. Šiuo laikotarpiu profesionalūs fotografai savo ateljė įrengė pirmąsias cinkografijas ir galėjo gamintis reikiamas klišes, fotografijų nebereikėjo gabenti į Varšuvą, Rygą ar Karaliaučių. Didėjo nuotraukų spaudai pardavimai.
1918–1940 m. Lietuvos fotografija buvo plėtojama daugiausia pavienių entuziastų inteligentų kaip P. Babickas, S. Kolupaila, I. Končius, K. Laucius, A. Naruševičius, K. Daugėla ir kt. Jų darbai atspindėjo realizmą. 1921 m. Kaune veikė 15 fotoateljė. Per 10 nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metų profesionalių fotoateljė padvigubėjo – buvo jau 30. Vieni fotografai fotografavo studijose, kiti – vykdavo pagal iškvietimus, treti – gamino grupines vinjetes, kūrė įmantrius portretus. Tarpukario Lietuvoje vinjetės buvusios labai populiarios tarp moksleivijos ir studentijos. Baigę gimnazijas, aukštąsias mokyklas, mokytojų seminarijas ar mokytojų kursus, buvę bendramoksliai norėdavo tą ypatingą gyvenimo etapą įprasminti vinjetėse drauge su pedagogais. Tikėta, kad vinjetė – tai tradicijos, autentiškumo bei išliekamosios vertės derinys. Ir tai tiesa…
Kadangi vinjetės labai iškalbingos, todėl nusprendėme, kad atėjo metas iš muziejaus fondų iškelti ilgus metus archyvuose dūlėjusias šimtametes nuotraukas ir jas parodyti visuomenei parodoje Laiko ženklai fotografijoje. Vinjetės XIX a. pab. – XX a. pr.
Ateityje planuojame tęsti parodų ciklą Laiko ženklai fotografijoje ir visuomenei pristatyti tarpukario Lietuvos gimnazijų, mokytojų seminarijų, pedagoginių kursų, amatų mokyklų, aukštųjų mokyklų bei tautinių mažumų mokyklų vinjetes 1918–1940.
Parodą parengė muziejininkė Jūratė Jagminienė, apipavidalino dizainerė Raminta Ardzevičienė.