by lsimMOKĖK GYVENTI! Tai palinkėjimas kiekvienam mūsų rašytojos, pedagogės, filantropės – Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877–1930), kurios 145-ąjį gimtadienį šįmet minime.
M. Pečkauskaitė – vokiečių filosofo ir pedagogo Frydricho Vilhelmo Fersterio (Friedrich Wilhelm Förster, 1869–1966) mokinė ir sekėja, XX a. pradžioje į lietuvių kalbą išvertė ir savo lėšomis išleido šio autoriaus kūrinį „Jaunuomenės auklėjimas“ (Seinai, 1912 m.). Knygelė buvo išgraibstyta skaitovų, tad M. Pečkauskaitė ir toliau vertė F. V. Fersterio kūrybą, pildė komentarais, rašė pedagoginius straipsnius ir knygas apie vaikų ir jaunimo dorinį ugdymą („Mokėk gyventi“, „Seksualinė etika ir seksualinė pedagogika“ (vertimai), „Motina auklėtoja“, „Auklėjimas ir auklėjimasis“ ir kt.). 1909–1915 m.
M. Pečkauskaitė mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ draugijos mergaičių gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo blaškoma Lietuvos pakraščiais, 1915 m. apsigyveno Židikuose, kur toliau tęsė pedagoginę, švietėjišką ir kūrybinę veiklą. 1927 m. už krikščioniškosios moralės propagavimą bei taikymą mergaičių ir moterų doriniam ugdymui pedagoginės teorijos ir praktikos srityje, nuopelnus lietuvių tautos kultūrai M. Pečkauskaitei Lietuvos universitetas suteikė Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos Garbės daktaro laipsnį (Philosophiae Doctorem Honoris Causa), kurį rašytoja ir pedagogė vadino „nepelnyta garbe“.
📷 Periodinio leidinio „Lietuvos mokykla“ redakcijos sveikinimas M. Pečkauskaitei jubiliejaus proga. 1928 m. vasaris. Leidinio redaktorius – Klemensas Ruginis.
📷 Šatrijos Ragana. „Į šviesą“. Vilnius, 1908 m. M. Pečkauskaitės „Birutės“ knygyno leidinys. Knygininkė Marija Šlapelienė dovanojo šį leidinį muziejui XX a. 7 dešimtmetyje.
📷 „Žiburio“ draugijos mergaičių gimnazijos pedagogės ir mokinės Marijampolėje, 1912 m. Nuotraukoje tarp moksleivių – mokyklos vedėja, mokytoja, auklėtoja Marija Pečkauskaitė (sėdi trečia iš kairės) ir mokytoja Janina Kairiūkštytė-Tumėnienė (sėdi trečia iš dešinės).