by LSIMJurgis Talmantas, rikiuojasi žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių kalbos tyrinėtojų ir kalbininkų, tokių kaip Pranas Skardžius, Antanas Salys, Petras Jonikas, Juozas Senkus, Zigmas Kuzmickis gretose. Lietuvių kalbos vartosenos ir tyrinėjimų istorijoje J. Talmanto indėlis svarus vadovėlių moksleiviams ir lietuvių kalbos mokymo priemonių kitakalbiams rengimo aspektu. Lietuvos švietimo muziejuje galima susipažinti su J. Talmanto (kartu su Ignu Malinausku (Malėnų), Alfonsu Kalniumi, Zigmu Kuzmickiu) parengtais lietuvių kalbos gramatikos, rašybos vadovėliais, lenkų, rusų, vokiečių kalbų žodynais ir kitais leidiniais. Atskirai pažymėtinas 1935 metais Jurgio Talmanto spaudai parengtas rašytojo ir pirmojo lietuviškai rašiusio istoriko Simono Daukanto veikalas – „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“, skaitytojui pateiktas su daukantiškos ir šiuolaikinės lietuvių kalbos žodynėliu.
Talmantas buvo aktyvus Lietuvių kalbos draugijos narys. 1933–1936 metais redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. Be kita ko, viename iš vedamųjų žurnalo straipsnių aktualizavo lietuvių šnekamosios bendrinės kalbos problemas.
Susipažinti su J. Talmanto kūrybiniu palikimu galima apsilankius Lietuvos švietimo muziejuje, o keli autoriaus knygų skaitmeniniai atvaizdai paviešinti ir Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).
BŪDAS SENOVĖS LIETUVIŲ KALNĖNŲ IR ŽEMAIČIŲ. Leidinio sudarytojas ir redaktorius – Jurgis Talmantas. Išleido „Sakalo leidykla, atspausdino „Šviesos“ spaustuvė Kaune, 1935 m.
Muziejinė vertybė iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus rinkinio kuratorė Gabija Mackevičiūtė