Balandžio 9-ąją minime kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo ir visuomenininko Juozo Naujalio (1869-1934) 155-ąsias gimimo metines.
J. Naujalis, remiamas grafo Tiškevičiaus, muzikinį išsilavinimą įgijo studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Baigęs institutą apsigyveno mažame provincijos miestelyje – Vabalninke. J. Naujalis Vabalninko miestelį pasirinko ne atsitiktinai, Vabalninke veikė didžiulis choras, o bažnyčioje įrengti išskirtiniai trijų manualų vargonai. 1973 m. ketvirtame „Kultūros barų“ numeryje buvo išspausdinti J. Naujalio atsiminimai: „Vabalninkas – vienas ryškiausių mano gyvenimo taškų, giliai įstrigusių į atmintį. Juk nuo Vabalninko aš pradėjau savo muzikinę karjerą“. 1899 m. J. Naujalis slapta subūrė chorą „Daina“, kuris vėliau išaugo į „Dainos“ draugiją. Panaikinus spaudos draudimą, J. Naujalis prisidėjo Kaune įsteigiant pirmąjį lietuvišką knygyną, o 1919 m. įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri vėliau buvo pertvarkyta į pirmą aukštąją Lietuvos muzikos instituciją – konservatoriją. Taip pat, svarbu paminėti, kad Juozas Naujalis buvo pirmosios Lietuvoje dainų šventės 1924 m. rengėjas ir vyriausias dirigentas. Artima bendrystė J. Naujalį siejo su poetu Maironiu. Naujalis neretai poeto eilėraščius paversdavo dainomis, iš kurių bene geriausiai žinoma „Lietuva brangi“.
Nuotrauka iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus rinkinio kuratorė Silvija Jankauskaitė