Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos darbuotojai su direktoriumi Vaclovu Biržiška (centre). Kaunas, 1932 m.
Minime 140-ąsias bibliografo, knygotyrininko, teisininko, publicisto, kultūros istoriko ir „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriaus profesoriaus Vaclovo Biržiškos (1884–1956) gimimo metines.
Vienas iš garsiojo brolių Biržiškų trejeto – Vaclovas Biržiška (1884–1956) labiausiai žinomas dėl knygotyros ir bibliografinių darbų. Šią darbo kryptį gausiai iliustruoja ir muziejuje surinkti – senajai lietuviškai knygai, periodiniams leidiniams, kūrėjų slapyvardžiams skirti publikuoti V. Biržiškos tyrinėjimai. Leidinio „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ pratarmėje V. Biržiška rašė, kad jo tyrinėjimų uždavinys: „[…] supažindinti platesnę visuomenę su lietuviškų knygų plitimo keliais ir etapais ir paraginti ją kiek labiau susidomėti mūsų kultūros praeitimi, kurios dalį ir sudaro knygų istorija, daugiau branginti senąsias mūsų knygas ir imtis savarankiškai tirti jų praeitį“.
Minėtina Vaclovo Biržiškos švietėjiška pedagoginė veikla, neramiais 1919 metais prasidėjusi Vilniaus lietuvių gimnazijose, nuo 1920-ųjų tęsta Kaune, dėstant moksleiviams, studentams, plušant suaugusiųjų švietimo baruose, Aukštųjų karininkų kursų ir karo mokyklos, Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), vėliau Vilniaus universiteto (1940–1941 m.), Pabaltijo universiteto Hamburge ir Pineberge išeivijoje (1946–1949 m.) auditorijose.
Didį knygos brolį Vaclovą Biržišką galime vadinti žymiausiu Lietuvos knygininku, bibliografu ėjusiu Garbės konsultanto pareigas ir JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone (1951–1953 m.).
Minint 140-ąsias Vaclovo Biržiškos gimimo metines pristatome kelis jo svariausius veikalus ir fotografijas iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus rinkinio kuratorė Gabija Mackevičiūtė
