by lsimBendruomeniško, visuomenei atviro, reaguojančio į socialinius pokyčius muziejaus vizija pradėta plėtoti dar praeito šimtmečio aštuntame dešimtmetyje, tačiau, pastangos reorganizuoti muziejų institucijas ir padidinti jų sąlyti su visuomeniniais kontekstais tęsiasi iki šiol.
Į muziejų atvykęs lankytojas nenori jausti atskirties barjerų, nori jaustis laukiamas ir savas. Savo ruožtu ir muziejus, rengdamas ekspozicijas, pristatydamas aktualias parodas, kurdamas technologinius produktus, tikisi sulaukti grįžtamojo ryšio – vadinamos „naudos“. Jei nors viena pusė nejaučia pasitenkinimo, vadinasi yra problema, kuriant institucijos ir jos vartotojo ryšį. Kaip ir bet kuriuose santykiuose, palaikant ryšį svarbu įsigilinti į abiejų pusių poreikius, nes niekas nenori tęsti jų netenkinančių santykių. Todėl muziejaus institucijai svarbu išsiaiškinti lankytojo lūkesčius.
2022 metais gavus projektinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, iki metų pabaigos planuojama, įrengiant garso stoteles, audio turiniu papildyti 2006 metais įrengtą nuolatinę Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ekspoziciją „Iš amžių glūdumos į mus“.
Proejtkas parengtas atsižvelgiant į 2021 metais Lietuvos švietimo istorijos muziejaus atliktą vartotojų pasitenkinimo tyrimą bei remiantis Kauno technologijos universiteto tyrėjų rekomendacijomis.
2021 m. sausio – gruodžio mėnesiais atlikto Lietuvos švietimo istoriaus muziejaus vartotojų pasitenkinimo tyrimo metu paaiškėjo, jog vartotojai turėjo pastabų dėl nuorodų, padedančių susiorientuoti muziejuje. KTU tyrėjų rekomendacijose buvo paminėtos iš esmės tos pačios probleminės ekspozicijos vietos. Anot specialistų, muziejaus ekspozicinėse salėse informacija yra pateikiama nestruktūruotai, informacijos kiekis dažnu atveju yra per didelis, neakcentuojami išskirtiniai muziejiniai eksponatai ar svarbiausi faktai, o informacija yra pateikiama neišnaudojant technologinių galimybių (pvz., audiodeskripcijų kitomis kalbomis ar asmenims, turintiems tam tikrų poreikių). Pateiktas etiketažas nekuria tolygaus ir nuoseklaus naratyvo, nesudomina jauno amžiaus muziejaus lankytojo – mokinio ar studento. Paminėtina ir tai, kad informacija dažniausia yra pateikiama tik lietuvių kalba, o tai apriboja lankytojų skaičių ir nepritraukia tiek turistų lankytojų, tiek Lietuvoje studijuojančių užsieniečių studentų.
Siekiant atliepti visų amžiaus grupių ir poreikių Lietuvos švietimo istorijos muziejaus lankytojų poreikius, atliktas tyrimas, kaip problemą spręsti nekeičiant visos ekspozicijos. Greičiausiai įgyvendinamas ir mažiausiai techninių bei finansinių resursų reikalaujantis sprendimas – audio turinio sukūrimas ir montavimas jau esamoje ekspozicijoje.
Rengiant audio tekstus lietuvių bei anglų kalbomis bei garso stoteles ekspozicijoje, išskirtinis dėmesys bus skiriamas šiems atrinktiems Lietuvos švietimo istoriją pristatantiems eksponatams: Frydricho Vilhelmo Hako „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynas“; Petro Skargos „Pamokslai sekmadieniais ir švenčių dienomis ištisus metus“; Joachimo Lelevelio „Lenkijos, Lietuvos ir slavų senienos“; Grifelinė lentelė su grifeliuku; Simono Daukanto rankraštis; Veiverių mokytojų seminarijos auklėtinio baigimo atestatas; „Skaitymų knyga Rusijos šiaurės-vakarų krašto liaudies mokykloms“; Maldaknygė „Senas aukso altorius“; „Pokutnik“; Laikraštis „Aušra“; Iš šovinio gilzės pagaminta plunksna; Juozo Damijonaičio „ABC“; Juozo Vokietaičio parkeris; Istorinis Lietuvos žemėlapis; Laikraštis „Saulutė“; Švėkšnos gimnazijos „Saulė“ tėvų komiteto „Aukų lapas“; Stereoskopas; Kauno berniukų gimnazijos „Aušra“ uniforminė kepuraitė; Lietuvos žydų mokytojų sąjungos „Hamorė“ centro valdybos raštas; Mokytojos Norkaitės prašymas „Meldimas“; Lietuvos universiteto baigimo diplomas. Taip pat bendrais bruožais bus pristatyta Sovietmečio švietimo sistema.
Ekspozicijos papildymas garsiniais pasakojimais ir kitu turiniu, padės lankytojui savarankiškai susipažinti su ekspozicija, atlieps tam tikros visuomenės grupės, pvz., silpnaregių ar tam tikrus regos sutrikimus turinčių asmenų poreikius ir leis jiems susipažinti su tam tikru turiniu, nes dabar be gido tai padaryti sunku. Įgyvendintas projektas leis individualizuoti lankytojų poreikius, o kartu ir praplėstų lankytojų ratą, nes informacija bus pateikta lietuvių ir anglų kalbomis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis:
2022 m. gegužės 2 d. – gruodžio 16 d.
Projektą dalinai finansuoja:
